- deiginis
- ×deigìnis (vok. Degen?) sm. (2) J durtuvas; kalavijas: Naguose jis turi medinį deiginį titnagine galūne Vr. Iš muškietų smarkiai pėrėm, su deigìniais širdis vėrėm JD1083. Deiginiu durta širdelė, kardužiu kirsta galvelė JD1168.
Dictionary of the Lithuanian Language.